Televizija mūsų šalyje skaitmenizuota. Taip, matome geresnį, kokybiškesnį vaizdą, geresnes spalvas, mažiau trikdžių, daugiau programų ir besistengiančias tuo pasinaudoti televizijas. Čia aš apie formą ir technologiją.
Bet turinys sugrįžo dešimčia metų atgal. Pastaruosius keletą metų mūsų TV aktyviai pirko formatus, kūrė išbandytus, užsienyje prasisukusius formatus, kurie reikalavo nemažai tiek kūrybinių, tiek finansinių, tiek ir laiko investicijų. Tačiau kaip bebūtų - tai buvo aukštesnės kokybės produktas ir bent prieš pora metų prisiminus laidas, kur keli žmonės uždaryti sėdi patalpoje, valgo, keikiasi, riejasi, mylisi, sėdi, rūko ir daugiau nieko nedaro, ėmė juokas. Primityvu.

Ir atrodo ko čia piktintis? Juk visiems gerai. Nesipiktinu, TV rodo tai, ką geriausiai priima žiūrovas. Bet ir stipriai gaila. Tenka susidurt su TV virtuve ir kažkaip norisi, kad ten būtų gerokai daugiau turinio spalvų ir gylio. Kitokio požiūrio.
Klausimas tik kodėl televizijos taip elgiasi? Iš panikos, kad jas greitai sunaikins internetas ir galimybė ne prasčiau (dažnai dar ir žymiai kokybiškiau) transliuoti vaizdą internete? Iš taupymo ir reitingų vaikymosi? Tokia strategija? Ar tik noras paprasčiausiu būdu susirinkt pinigus, kurių rinkoje, atsižvelgus į vis mažėjančią LT televizijoms tenkančią auditorijos dalį, tikrai nedaugėja...
Mesk tu tą dėžę, nuo jos tik egzistencinis nerimas jama!
AtsakytiPanaikinti