Mūsų laikraštpalaikiai

Savo nuomonę apie kai kuriuos mūsų spaudos leidinius turėjau ir anksčiau (nepaisant to, kad juos kartais visvien skaitau). Ir ji buvo identiška dabartinei nuomonei. Dabartinei - tai yra po visų šios dienos naujienų apie Snorą. 

Tiesiog šios dienos (iš dalies ir vakar dienos) kontekste išryškėjo didžiausio šalies dienraščio elementarus laikraštpalaikumas. Ta garsioji publikacija apie D. Grybauskaitės užmojus žlugdyti bankus surašyta taip paprastai, taip aiškiai, taip suprantamai, kad visiems alei vieno turėtų būti aiški pagrindinė mintis. Net nesigilinant. Juk reikia, kad visi suprastų ir "teisingai" įvertintų rytojaus įvykius ir neaprėpiamą piktosios Grybauskaitės žiaurumą... Dar įdomiau, kad į publikaciją pirmasis sureagavo Snoras. Ir patvirtino, kad jiems taip gerai, kaip niekad... O juokingiausia tai, ką Lietrytis vadina "lietuviškais bankais"... Na, dėl Šiaulių ir Medicinos banko tiesiog nežinau, Ūkio banko lietuviškumas su geru akcentu, bet Snoro rusiškas dvelksmas iš tolo jaučiasi. Pasirodo tai lietuviškas bankas... Dabar žinosiu. Na, mano, kaip ekonomikos ir finansų diletanto, nuomone dabar, kai jį perėmė valstybė, tai jau tikrai lietuviškas...

Yra dar vienas leidinys, labai mėgstamas įmonių vadovų. Mėgstamas, nes rašo glaustai, trumpai ir apie reikalus. Kartais naudojasi nebūtinai patikima informacija, bet rašo. Pamenu, kaip jame pasirodė straipsniukas apie tai, kad tam tikra media priemonė tampa vis mažiau populiari ir apskritai greit jos nebereikės. O tokia informacija gauta pakalbinus 3 studentus apie jų gyvenimą. Vat kaip nustatinėjami faktai, kurie tiesiogiai ar ne pasėja keistų minčių verslininkų galvelėse ir po to skirstomi reklamos biudžetai. 

Turbūt panašiai nutiko ir šį kartą, kuris gana išsamiai aprašytas ČIA. Padarėm tyrimą savom sugalvotom priemonėm, dar gaunam nemenkų užsakymų iš jų, tai kodėl apie juos gerai neparašyt...

Po trijų dienų sužinom, kad jo, viskas ok, tik trūksta vieno kito milijardo...

Ima atrodyt, kad tos kelių mėnesių senumo WikiLeaks publikacijos apie Lietrytį ir Respubliką nebuvo iš piršto laužtos...

Lietuvos spauda ir internetas murkdosi giliam š...

Antraštė turėtų būti gerokai žiauresnė. Bet tiek to...

O tokia mintis šmėsteli nuolat ir turbūt pažįstama daugeliui. Šįryt įsijungiau "Labas rytas" per LTV ir spaudos apžvalgos metu Modestas Naudžius liūdnokai konstatavo, kad žiniasklaidoj pilna straipsnių apie tai, kaip buvo blogai pas mus viskas, kas susiję su čempionatu... Lietuviai nelaimėjo medalių, verslininkai tikėjosi uždirbti dešimtmečio pelnus, visur buvo laukiama tūkstančių turistų ir kaip visi liko apgauti, išdurti ir t.t.

Liūdna. Bet kažko panašaus ir tikėjausi... O užvis liūdniausia ir žemiausiai smuko vieno laikraščio populiarus portalas, susijęs su rytu (gink Die, ne rytais...). Kai mes pralošėm makedonams ir kitą dieną žaidėm prieš Slovėnus, vos tik prasidėjus rungtynėms pasirodė maždaug tokia antraštė: "Lietuvos rungtynės prasidėjo tuščioje arenoje" ir straipsnis apie tai, kaip lietuviai nusivylę, kaip nesusirinko į rungtynes ir t.t.

Tai yra elementarus skandalo, "žiniasklaidinio kraujo" vaikymasis. Tiesiog, bloga žinia yra gera žinia. Čia daugeliui žiniasklaidos priemonių, bet šitam tai ypatingai aktualu. Ir jau nesvarbu, kad po 10 minučių arena buvo pilna, kad tai buvo neplanuotos rungtynės, kurių niekas nesitikėjo, kad žmonės elementariai net penktadienį po pietų dirba ir jei susitaria ištrūkt į rungtynes tai tikriausiai išlekia metę visus darbus prieš pat. Šioje situacijoje Lietuvos žmonės ir rinktinės sirgaliai pasirodė visiškai priešingai. Jie vieningi, jie nenusisuko, jie liko žmonėmis. Su savo jausmais, emocijom ir išgyvenimais. Ir arena buvo pilna. O vakar, kai finale susitiko Ispanijos ir Prancūzijos rinktinės, dažniausiai arenoj girdėjosi "Lietuva, Lietuva...". Nežinau kaip Jums, bet man tai buvo labai gražu.

Nenupirkta reklama arba taip lėmė žvaigždės

Visada su malonumu skaitau straipsnius apie radiją (o jų, deja, būna labai nedaug), televiziją ir kitas medijas. Apie televiziją prisiskaityt galima iki valiai, tačiau 99% tokių straipsnių turinys yra PR lygio. Tiesa, labai keisto lygio...

Yra tokia astrologė (niekaip neįkertu, čia profesija, išsilavinimas, pomėgis, pašaukimas ar įsitikinimas?) Vaiva Budraitytė. Dar ji mėgstama televizijos, interneto portalų ir įvairių moteriškų žurnalų.
Yra toks vieno laikraščio žurnalas TV Antena. Rašo apie televiziją. Jame yra rubrika, kur visokio plauko ir be plauko žvaigždės rašo apie tai, ką jie patys mėgsta ir nemėgsta televizijoje.

Tai va toje rubrikoje prieš dvi savaites Vaiva Budraitytė porino kaip su Gaudentu (vyras jos tokiu vardu) mieliausiai žiūri LNK muzikines programas, dainų ir šokių konkursus. Balsuoja kiekvieną savaitgalį, komisijos žodžiais piktinasi. Va anūkėlė labai myli kanalą Liuks. Ir šiaip tiek daug visko gero per LNK galima pamatyt. Dar keletas laidų ir žurnalistų neblogų Lietuvos Ryto televizijoje dirba. O šiaip susidarė įspūdis, kad daugiau tai Lietuvos televizijose ničnieko gero...

Viskas būtų labai gražu ir aišku. Visi gali turėti savo nuomonę. Žinoma, nebūtinai teisingą... Tačiau... Vaiva Budraitytė praėjusį sezoną gana dažnai buvo matoma LNK laidose, o artėjantį sezoną dar ir laidos vedėjos amplua išmėgins. Paminėta tik LNK, Liuks (dukterinis LNK kanalas) ir Lietuvos Ryto televizija (gi tai pačiai grupei žurnalas priklauso). Savireklaminis LNK straipsnis? Sakykim, viskas čia natūralu ir suprantama. Bet... Kur reklamos užsakymo numeris?

Paslėptą reklamą net ir menkiausiom bei bukiausiom formom draudžia LR įstatymai ir žurnalistų etikos kodeksas.

Ir dar. Taip bukai paslėpta reklama netiki skaitytojai. Mąstantys skaitytojai. Klausimas tik, ar prie TV ekranų ir tarp populiariausių žurnalų puslapių tokių yra?

Žinoma, galėjo netikėtai būt ir taip, kad astrologei Vaivai Budraitytei tądien tiesiog taip susidėliojo žvaigždės...