Antraštė turėtų būti gerokai žiauresnė. Bet tiek to...
O tokia mintis šmėsteli nuolat ir turbūt pažįstama daugeliui. Šįryt įsijungiau "Labas rytas" per LTV ir spaudos apžvalgos metu Modestas Naudžius liūdnokai konstatavo, kad žiniasklaidoj pilna straipsnių apie tai, kaip buvo blogai pas mus viskas, kas susiję su čempionatu... Lietuviai nelaimėjo medalių, verslininkai tikėjosi uždirbti dešimtmečio pelnus, visur buvo laukiama tūkstančių turistų ir kaip visi liko apgauti, išdurti ir t.t.
Liūdna. Bet kažko panašaus ir tikėjausi... O užvis liūdniausia ir žemiausiai smuko vieno laikraščio populiarus portalas, susijęs su rytu (gink Die, ne rytais...). Kai mes pralošėm makedonams ir kitą dieną žaidėm prieš Slovėnus, vos tik prasidėjus rungtynėms pasirodė maždaug tokia antraštė: "Lietuvos rungtynės prasidėjo tuščioje arenoje" ir straipsnis apie tai, kaip lietuviai nusivylę, kaip nesusirinko į rungtynes ir t.t.
Tai yra elementarus skandalo, "žiniasklaidinio kraujo" vaikymasis. Tiesiog, bloga žinia yra gera žinia. Čia daugeliui žiniasklaidos priemonių, bet šitam tai ypatingai aktualu. Ir jau nesvarbu, kad po 10 minučių arena buvo pilna, kad tai buvo neplanuotos rungtynės, kurių niekas nesitikėjo, kad žmonės elementariai net penktadienį po pietų dirba ir jei susitaria ištrūkt į rungtynes tai tikriausiai išlekia metę visus darbus prieš pat. Šioje situacijoje Lietuvos žmonės ir rinktinės sirgaliai pasirodė visiškai priešingai. Jie vieningi, jie nenusisuko, jie liko žmonėmis. Su savo jausmais, emocijom ir išgyvenimais. Ir arena buvo pilna. O vakar, kai finale susitiko Ispanijos ir Prancūzijos rinktinės, dažniausiai arenoj girdėjosi "Lietuva, Lietuva...". Nežinau kaip Jums, bet man tai buvo labai gražu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą