H&M Lietuvoje kreipiasi į...stileivas!

Nustebino. Nemaloniai. O Dansu savo FB apie tai jau ir parašė vakar...

H&M outdoor'as šalia Vilniaus Akropolio (sorry, nuotraukos neturiu):
"Ei, Stileiva! Laukti liko neilgai."

Nors, sako, kad čia viskas dėl vertimo ir žodžių lietuvių kalboj trūkumo...

Blogai. Privincijos žargonas.

4D projekcijos Vilniaus Katedros aikštėje

Vilniaus centre pastaruoju metu tenka būti gana retai. Ir kai prieš keletą savaičių su broliu važiavom link Gedimino prospekto, jis tarstelėjo "O, Lenino prospektas...". Žinant tai, kad broliukas gimė jau pora metų po nepriklausomybės atgavimo ir nepaisant jo Istorijos fakultete įgyjamų vis daugiau žinių visvien pagrindinė Vilniaus gatvė neturėtų asocijuotis su Leninu, tai mane gerokai nustebino...

Bet kai pamačiau tas raudonas žvaigždes... Jooo, prašauta labai smarkiai. Šiuo atveju Kauno ne per įdomiausi Kalėdiniai gatvių papuošimai ir keista, bet labai populiari eglė yra daug kartų geriau. O pernai Kauno senamiestis apskritai buvo nuostabiai gražus. Bet Vilnius išlygina šį skirtumą su 4D projekcijomis ant Katedros.

Puiki idėja ir labai smagiai realizuota. Žmonių minios, 19.30 sostinės centre milžiniški kamščiai. Nepaisant to, visų nuotaika puiki. Verta pamatyt:

Plieno paukščiai

Nesu tikras, bet atrodo tai Boeing 737-500 iš Rygos...

Puikus straipsnis apie Vilniaus transporto sistemą

Sekantys ir skaitantys populiariausius Lietuvos blogus šį straipsnį turbūt jau buvo užtikę. Jei ne, tuomet dalinuosi. Tikrai labai labai gerai parašyta puiki situacijos analizė. Patiko. Ačiū Rokiškiui.

Vilniaus Viešojo transporto privatizavimas

Artūras Zuokas - viešųjų ryšių guru

Aš rimtai. Kalbu ne apie visokius ROI, perkamumą, brandinimą, ženklo žinomumą ir kitus reklamščikų taip mėgstamus žodelius... Galit Zuoką mėgt, galit nemėgt, bet esmė ta, kad šis politikas ganėtinai lygioj vietoj pats sau labai sėkmingai sukuria visą viešųjų ryšių strategiją. Ko nepavyksta nei vienai savivaldybei (net ir Vilniaus) už didelius pinigus su tuntais komunikacijos departamentų darbuotojų, tą pavyksta padaryti Zuokui beveik nemokamai. Visa ta istorija su tanku labai komiška, tačiau nuskambėjo labai plačiai. Ir šiuo atveju manau, kad Zuokas yra visiškai teisus, teigdamas, kad kiti politikai žaliuoja iš pavydo.

Žymiausi TV, spaudos, interneto ir radijo kanalai pasaulyje pasigavo šią žinią vasarą ir mielai parodė visam pasauliui. O dabar Zuokas dar ir apdovanojimą gavo... Vėl žinutė pasauliui.

Tobulas viešųjų ryšių planas. Ir, beje, labai paprastas. Bet veiksmingas. Kol kiti toliau rašinėja nykius pranešimus spaudai ir tikisi, kad kažkas juos įsidės arba, dar blogiau, perka reklamos plotus spaudoje (kuri šiaip jau yra beviltiška kaip media priemonė apskritai), Zuokas kaip tankas eina per šią viešųjų ryšių jūrą ir maudosi šlovės spinduliuos...

P. S. Dėl formos ir turinio galima ginčytis. Bet galutinis tikslas pasiektas.

Diena Lazdynuose (Timelapse)

Vilnius.
Lazdynai.
Vaizdas pro langą.



Autorius toks bičiulis Jurgis.

Verta dėmesio: Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

Vilniuje jau beveik visą savaitę vyksta Vilniaus dokumentinių filmų festivalis. Išsamus reportažas apie tai čia:

Iš tiesų niekada anksčiau tokiais, gana nišiniais, festivaliais nesidomėjau arba tiesiog nebuvau apie tai girdėjęs. Tačiau verta. Ir svarbiausia, jog yra tikrai įdomių filmų, kuriuos tikrai reikia pamatyt. Tikiuosi, tai padaryti ir pavyks. Mano favoritai yra du. 

Pirmasis: "Geriausiai parduotas filmas" 

 

Filmas apie Product placement - t.y. "paslėptos" reklamos naudojimą kine ir visur kitur. Iš tiesų, Lietuvoj tai dar pakankamai nauja. Tačiau Zero 2 tokios reklamos buvo prikimštas, Blindoj irgi sužibėjo Blindos alus:) O apie Skaisgirio serialus net neverta kalbėt. Panašu, kad jie tik iš to ir gyvena. Filmas, kuris, kaip teigia kūrėjai, buvo vien tik iš tokių lėšų sukurtas ir apie tai yra. Turi būt įdomu. 

Antrasis: "Gyvenimas per vieną dieną"

Tai bendras „YouTube" vartotojų darbas, nufilmuotas per vieną dieną - 2010-ųjų liepos 24-ąją - skirtinguose Žemės kampeliuose. Iš 80 tūkst. atsiųstų įrašų - daugiau nei 4,5 tūkst. valandų trukmės medžiagos - atrinktas ir sumontuotas pusantros valandos filmas veda žiūrovą per pasaulį nuo Australijos iki Zambijos, iš triukšmingų didmiesčių į atokiausias Žemės vietas. 

Jei pamatysiu bent vieną iš jų, būtinai brūkštelsiu plačiau...

Vilniaus panorama

Sekmadienio vakaras 31 aukšte;) Keletas lyg ir nestebuklingų (fotkintojo kokybės prasme) šūvių. Ale vistiek dalinuosi...

Romantiškasis Vilnius

:) Geras pavadinimas, ar ne? Čia toks marketinginis triukas... Atseit:) Bet nuotrauka visai vykusi:)

Tankai ir šarvuočiai Vilniuje...

Taip. Yra ne tik Zuoko šarvuotis Vilniuje. Yra dar ir tankų, karinių sunkvežimių, net priešlėktuvinių pabūklų ir panašių gėrybių ar blogybių. Tiesa, visa tai ne Gedimino prospekte traiško ne vietoje pastatytus automobilius, o stūkso muziejuje šalia Olandų žiedo. Šiandien su šeima buvome Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ir transporto Vilniaus skyriuje. Skyrius atidarytas 2008 m. lapkričio 4 d., tačiau tik visai neseniai važiuojant pro šalį pastebėjau užrašą, jog ten yra muziejus. Eksponuojami Lietuvos kariuomenės ir ne tik technikos pavyzdžiai. Ekspozicijoje galima išvysti pabūklą, katerį, tanką, šarvuočių, įvairios kitos ratinės ir vikšrinės technikos. Šiaip įspūdis geras. Tikrai patiko ir įdomu (ypač vyrams:). Trūkumai būtų tik tokie, jog ekspozicija gana padrika ir tik nedaugelis eksponatų aprašyti. Beje tie aprašymai įdomūs ir informacija panaši į tą, kuri aktuali renkantis automobilį:) Nurodyti pagaminimo metai, variklio galingumas, degalų sunaudojimas, kiek vienetų buvo pagaminta ir kur. Pavyzdžiui, tankas 100km. sunaudoja 260 litrų dyzelino... Nesuvokiamas kiekis... Apsilankyti tikrai verta. Dar labai maloni moteriškė, kuri lyg ir užima kasininkės pareigas. Neturėjom grynų, kortelės neima, tai įleido nemokamai. Pasakė, kad nepraturtėsim ir nenubiednėsim:)

Jei turite Vilniuje kelias laisvas valandas...

...būtinai užsukite į Genocido aukų muziejų (Aukų g. 2a, toks didžiulis pastatas šalia Muzikos akademijos). Daugiau informacijos apie muziejų galima rasti www.genocid.lt/muziejus

Žadėjom nueiti ten jau labai seniai. Bet vis kažkaip neteko. Įspūdis didžiulis. Kiekvienam lietuviui būtina tai pamatyt. Turbūt ši ekspozicija galėtų atstoti pusė mokyklinio šio tarpsnio Lietuvos istorijos kurso.

Po apsilankymo susimąstai, kaip paprasta turėti nuomonę, gyventi, mokytis, dirbti, kurti dabar, t.y. šiandien ir kas yra laisvė ir galėjimas būti tiesiog žmogum. Dar įsivaizdavau kaip anksčiau dabartinės Muzikos akademijos studentai eidavo po paskaitų ir repeticijų galvodami apie gamas, dermes, tonacijas, diezus bei bemolius, o visai šalia už keliasdešimt centimetrų sienos kažkas sėdėdavo karceryje minkštom sienom arba grindimis iš ledo su 300g. duonos ir 0,5l vandens per dieną. Ir tai buvo vos prieš 25-30 metų. Ir vos už tai, kas turėjo kitokią nuomonę ir nebijodavo jos reikšt.

Beje, tai buvo pirmas mūsų vaiko aplankytas muziejus. Žinoma, jam vos 11 mėnesių, todėl tai ničnieko nereiškia ir niekada gyvenime to fakto neprisimins, tačiau visvien keistokas tėvų (t.y. mūsų) pasirinkimas:) Nieko, žaislų muziejus bus kitas:)

Vienintelis popietės minusas: turistai ir kiti lankytojai, kurie kažkaip labai keistai kreivai žiūrėjo į žmones su mažu vaiku. Tarsi trukdytumėm susikaupt, nors vaikas beveik nė garso neišleido o juk ten ir neprivalo būt mirtinai tylu. Tiesiog paniurę žmonės.