Šiandien „Delfi“ ir „Info TV“ pristatė balsavimo internetu projektą madingu pavadinimu „iVote“. Taip, kol kas tai lyg žaidimas, bet padarytas tikrai rimtai ir, mano nuomone, labai laiku.
Apie balsavimo internetu reikalingumą, naudą, pagrįstas ir nepagrįstas baimes nerašysiu, nes apie tai prikalbėta jau gana daug ir dar daugiau bus prikalbėta ateityje. Faktas, kad kaip teigia ir Mamontovas, po 10 ar 15 metų tai bus visiškai įprasta.
(Tik pabandžiau įsivaizduoti, jog nebereikės galybės tikrintojų, komisijų ir kitų darbuotojų dirbančių su biuleteniais. O utopinė mintis ir vaizdinys - sėdi vienui vienas Zenonas Vaigauskas rinkimų sekmadienio vakarą prie laptopo, mato kaip byra balsavimo skaičiukai, lemiantys kelių šimtų kandidatų likimą ir paslapčia piktdžiugiškai kikena...:)
Man atrodo viena didžiausių problemų su kuria susidurs balsavimo internetu šalininkai ar tikrieji organizatoriai, tai komunikacija. Reikia pasakyti žmonėms keletą tiesų: kad balsuoti taip saugu, kad paprasta ir patogu, ir kad jų balsai tikrai bus suskaičiuoti ir nepakeisti.
Iš esmės problema egzistuoja ir šiame projekte. Ok, veiksmų seka paprasta ir grafiškai puikiai pavaizduota, bet tas daugiau nei 5 minučių filmukas yra beviltiškas. Jis gražus, informatyvus, bet galėtų būti tris kartus trumpesnis. Štai jis:
Manau, kad galiausiai auditorija nusispjauna ir pabando padaryti viską patys be instrukcijų. Arba nebando... Va čia ir problema. Bet idėja, iniciatyva ir visas išpildymas man atrodo yra daugiau nei puikūs...
Nes man ne dzin. Tikrai ne dzin kaip gyvena ir gyvens mūsų šalis ir jei jaunų sąmoningų piliečių ateis balsuoti daugiau, neabejoju, jog to naudą pajusime kiekvienas. Beje, tokia akcija pavadinimu „Man ne dzin“ vyksta jau berods 8-tą kartą ir rytoj šią frazę Vilniaus rotušės aikštėje kartu su SKAMP, G&G Sindikatu ir Golden Parazyth tars daug jaunų žmonių... Daugiau apie renginį ČIA.
Apie balsavimo internetu reikalingumą, naudą, pagrįstas ir nepagrįstas baimes nerašysiu, nes apie tai prikalbėta jau gana daug ir dar daugiau bus prikalbėta ateityje. Faktas, kad kaip teigia ir Mamontovas, po 10 ar 15 metų tai bus visiškai įprasta.
(Tik pabandžiau įsivaizduoti, jog nebereikės galybės tikrintojų, komisijų ir kitų darbuotojų dirbančių su biuleteniais. O utopinė mintis ir vaizdinys - sėdi vienui vienas Zenonas Vaigauskas rinkimų sekmadienio vakarą prie laptopo, mato kaip byra balsavimo skaičiukai, lemiantys kelių šimtų kandidatų likimą ir paslapčia piktdžiugiškai kikena...:)
Man atrodo viena didžiausių problemų su kuria susidurs balsavimo internetu šalininkai ar tikrieji organizatoriai, tai komunikacija. Reikia pasakyti žmonėms keletą tiesų: kad balsuoti taip saugu, kad paprasta ir patogu, ir kad jų balsai tikrai bus suskaičiuoti ir nepakeisti.
Iš esmės problema egzistuoja ir šiame projekte. Ok, veiksmų seka paprasta ir grafiškai puikiai pavaizduota, bet tas daugiau nei 5 minučių filmukas yra beviltiškas. Jis gražus, informatyvus, bet galėtų būti tris kartus trumpesnis. Štai jis:
Manau, kad galiausiai auditorija nusispjauna ir pabando padaryti viską patys be instrukcijų. Arba nebando... Va čia ir problema. Bet idėja, iniciatyva ir visas išpildymas man atrodo yra daugiau nei puikūs...
Nes man ne dzin. Tikrai ne dzin kaip gyvena ir gyvens mūsų šalis ir jei jaunų sąmoningų piliečių ateis balsuoti daugiau, neabejoju, jog to naudą pajusime kiekvienas. Beje, tokia akcija pavadinimu „Man ne dzin“ vyksta jau berods 8-tą kartą ir rytoj šią frazę Vilniaus rotušės aikštėje kartu su SKAMP, G&G Sindikatu ir Golden Parazyth tars daug jaunų žmonių... Daugiau apie renginį ČIA.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą